Seimas ketvirtadienį planuoja priimti naują Tautinių mažumų įstatymą, kuris Lietuvai yra svarbus ir ilgai lauktas. Šis įstatymas yra reikšmingas, nes paskutinį kartą tokio pobūdžio įstatymas buvo priimtas dar 2010 metais. Nuo to laiko daug pasikeitė, todėl naujas įstatymas yra būtinas siekiant atnaujinti ir pagerinti tautinių mažumų teises bei jų padėtį Lietuvoje.
Naujausią projektą parengė Teisingumo ministerija ir jį teikė Vyriausybė. Jame apibrėžiama, kas yra tautinė mažuma, nustatomi jų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisiniai pagrindai, sąlygos ir tvarkos. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tautinių mažumų teises ir jų įtrauktį į visuomenę.
Tačiau tautinių mažumų atstovai kritikavo naująjį įstatymą, teigdami, kad jis nesprendžia pagrindinių tautinių mažumų klausimų ir nepagerina jų situacijos. Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska teigia, kad įstatymas suteikia galimybę atskirti migracijos politiką nuo tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tautinių mažumų teises ir jų įtrauktį į visuomenę.
Įstatyme numatyta, kad tautinei mažumai priklausantis žmogus yra Lietuvos teritorijoje gyvenantis pilietis, kuris siekia išsaugoti savo kitokią nei lietuvių tautinę tapatybę. Tautinę tapatybę įstatymu siūloma apibrėžti kaip asmens laisvai pasirenkamą tapatinimąsi su vieno iš savo tėvų ar senelių tautybe, grindžiamą jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, tradicijų, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.
Įstatymu būtų garantuojama, kad niekas negalėtų būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti tautinę tapatybę ar atsisakyti priklausomybės tautinei mažumai. Kiekvienam tautinės mažumos atstovui būtų užtikrinama teisė laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą bei mokytis savo kalba.
Projekte taip pat numatyta, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus, įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių mokyti tautinių mažumų gimtosioms kalboms, o tautinių mažumų atstovai turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tautinių mažumų teises ir jų įtrauktį į visuomenę.
Projekte taip pat numatytas istorinių tautinių mažumų statutas, kuris skirtas nykstančioms ir istorinėms tėvynėms, su kuria gali tapatintis šiuo metu neturinčios tautinės bendrijos. Jų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu turėtų rūpintis valstybės ir savivaldybių institucijos.
Visa tai rodo, kad naujasis Tautinių mažumų įstatymas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tautinių mažumų teises ir jų įtrauktį į visuomenę. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tautinių mažumų teises ir jų įtrauktį į visuomenę.