Pramoninė teritorija, kažkada atskyrusi Vilniaus Senamiestį nuo Naujamiesčio, keičia savo pavidalą ir, panašu, padės miestiečiams susigrąžinti prarastus ryšius ir patrauklumą. Viena iš šios tendencijos gairių – co-living tipo viešbučio „Solo Society City House Vilnius“ ir gyvenamųjų korpusų kompleksas Šv. Stepono gatvėje, prie pat miesto autobusų stoties, įgyvendintas rekonstravus čia stovėjusius pastatus. Naujasis kompleksas įgavo trijų monumentalių korpusų su dviem uždarais vidaus kiemais pavidalą.
Urbanistinė koncepcija – miestas mieste
Pastato projektavimo užduotį architektai gavo 2019 metais kartu su kvietimu dalyvauti uždarame architektūriniame konkurse. „Užsakovas jau buvo išgryninęs pageidaujamus būsimo pastato techninius ekonominius rodiklius, bet užstatymo urbanistinę koncepciją – vidaus kiemų formavimą, viešųjų ir privačių erdvių išdėstymą, fasadų estetiką ir vizualinę išraišką, stogų siluetą – pasiūlėme mes, įvertinę sklypo padėtį mieste ir gretimybes“, – sako architektai. Užsakovo sumanymas buvo orientuotas į gamybinės bei sandėliavimo teritorijos konversiją į co-living tipo viešbutį su butais, papildant pastatą kitomis funkcijomis, aktualiomis šiai teritorijai. Greta viešbučio ir gyvenamųjų patalpų atsirado kavinės, prekybos bei kitos paslaugos ir gana nemažas skaičius administracinių patalpų 1-ajame pastato aukšte.
Co-living‘o tendencija įgauna pagreitį
Lietuvos neaplenkė visame pasaulyje populiarėjanti bendragyvenimo koncepcija. Didelis užimtumas, didėjantis viengungių skaičius, senėjanti visuomenė paaštrino ne vieną socialinę problemą. Teigiama, kad vienatvė taip pat kenkia sveikatai kaip ir surūkytas cigarečių pakelis per dieną. 2019 metais Kaune įsikūręs „Solo Society City House Kaunas”, šio projekto pirmtakas, nenuvylė vystytojų lūkesčių. Todėl architektų užduotis buvo išspręsti ne tik pastato funkciją, bet ir daugybę kitų užduočių – paruošti integralią pastato urbanistinę koncepciją, formuojant išbaigtą kvartalą; pasiūlyti racionalų viešųjų ir vidinių kvartalo erdvių sprendimą, kontekstualią fasadų architektūrinę išraišką, kiemų želdinimo koncepciją.
Saugomoje teritorijoje esančio pastato stilistikai įtaką padarė istoriniai pastatai
XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje šiame sklype veikė Šv. Stepono turgavietė, o po Antrojo pasaulinio karo teritorija buvo paversta smulkios gamybos ir sandėliavimo zona su utilitariu užstatymu ir ilgą laiką nebuvo efektyviai naudojama, nors yra pačiame miesto centre.
Sovietmečiu greta pastačius Vilniaus centrinę autobusų stotį siekiant išplėsti autobusams skirtą stovėjimo aikštelę, ties Šv. Stepono g. 33 sklypu, dalis Šv. Stepono gatvė buvo atkirsta nuo bendrojo miesto gatvių tinklo, šia gatvės atkarpa nutrauktas transporto ir pėsčiųjų judėjimas. Taip Šv. Stepono gatvė prarado savo tąsą, kas susilpnino ryšius su kitomis miesto dalimis.
Šv. Stepono g. 33 esantis sklypas yra ribojamas trijų gatvių: Panerių, Šv. Stepono ir Punsko, bei yra saugomų vietovių teritorijoje – Vilniaus miesto istorinėje dalyje, vadinamoje Naujamiesčiu ir Vilniaus miesto Senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje, todėl projektui buvo keliami specialūs paveldosauginiai ir architektūriniai reikalavimai. Svarbus veiksnys, veikęs fasadų stilistikos pasirinkimą – tai geležinkelio stoties istorinių pastatų ir Naujamiesčio pietinės dalies užstatymas. „Reaguodami į teritorijos kontekstą ir koloritą, pastatą stengėmės darniai įpinti į šios, sparčiai besikeičiančios miesto dalies, urbanistinį audinį“ – sako architektai. – „Pastatų komplekso tūrine kompozicija, architektūriniais elementais – arkadomis, stogų plastika, architektūrinių detalių proporcijomis, fasadų apdailai parinktais neutraliais, švelnių žemės spalvų deriniais, jaukiu langų sudalijimu, patogių proporcijų ir funkcionaliais balkonais ir terasomis siekėme maksimaliai humanizuoti aplinką.
Labai svarbu buvo sukurti patrauklias, gyvybingas ir saugias erdves, atitinkančias miesto centro charakterį, reaguojančias į konteksto mastelį; suformuoti bendruomenišką ir aplinkai palankią architektūrą, kartu užtikrinant aukštą privatumo lygį viešbučio ir gyvenamųjų korpusų gyventojams, taip pat rajono socialinę infrastruktūrą papildant naujomis paslaugomis. Neimituojant senosios architektūros, bet išlaikant Naujamiesčiui būdingus principus, siekėme, kad pastatas harmoningai užpildytų aplinką ir atitiktų užsakovo programą“.
Papildoma projekto vertė – skersinė jungtis sklypo viduryje tarp Panerių ir Punsko gatvių
Kadangi komplekse vyrauja visuomeninės paskirties patalpos (viešbutis, kavinė, administracinės, prekybos patalpos) užsakovai pritarė architektų idėjai sklypo viduryje įrengti viešąją erdvę – praėjimą, jungiantį Panerių ir Punsko gatves, kuris neabejotinai kuria papildomą vertę tiek pačiam projektui, tiek visam rajonui. Pats pastatas pagal funkciją dalijamas į 3 korpusus su dviem uždarais kiemais. „Pastebėjome, kad sprendimas pasiteisino, jungtis pamėgta gretimų teritorijų gyventojų – nėra poreikio apeiti visą kvartalą, jie mieliau pasinaudoja tik pėstiesiems skirtu praėjimu“.
Viešbučiui (I korpusui) skirta rytinė sklypo dalis prie autobusų stoties – 5 aukštų perimetru užstatytas tūris su vidiniu uždaru kiemu, kuriame įrengti 269 kambariai su bendromis erdvėmis: kavine, baru, stalo žaidimų erdvėmis, kino sale, virtuvėmis-valgomaisiais, skalbykla, sporto sale, dviračių saugykla ir kt. patalpomis.
Gyvenamiesiems korpusams (II ir III) ir jų kiemui skirta vakarinė sklypo dalis, besiribojanti su daugiabučio Mindaugo g. 44 / Panerių g. 7 sklypu. Pirmuose pastato aukštuose suprojektuotos įvairių paskirčių komercinės patalpos.
Būstai aktyviam didmiesčio gyventojui
Co-living nuomojami apartamentai daugiau skirti jaunimui: studentams, dirbantiems „aktyviems didmiesčių gyventojams, kuriems reikia patirčių kupino, patogaus apgyvendinimo. Siekiantiems privačios erdvės, tačiau norintiems jaustis ir būti bendruomenės dalimi. Suprantantiems, kad visi esame individualios asmenybės, tačiau dažniausiai siekiame tų pačių dalykų, kurie vienija ir jungia. Visiems ir kiekvienam atskirai”.
Komercinės patalpos skirtos nedideliems biurams, smulkios prekybos ir paslaugų poreikiams. Butai orientuoti į aktyvias šeimas su vaikais ir miestietišką gyvenimo būdą mėgstančius senjorus, pasiūlant gerą susisiekimą ir visą miesto infrastruktūrą šalia namų. Butai suprojektuoti įvairaus dydžio – nuo 1 iki 4 kambarių.
Bendrosios erdvės – ir su atsiveriančia miesto panorama
Viešbučio stogo terasos suprojektuotos bendram naudojimui; patekimai iš koridorių, greta terasų įrengtos renginiams aptarnauti skirtos patalpos, bendro naudojimo virtuvė – valgomasis. Iš terasų atsiveria nuostabus vaizdas tiek į senamiestį, tiek į centrinį miesto susisiekimo terminalą – autobusų ir geležinkelio stotis.
Vakarinėje sklypo dalyje II gyvenamojo korpuso gyventojams skirtos butų terasos įrengtos ant požeminės pastato dalies stogų, beveik visi 1-ojo aukšto butai turi apželdintas asmenines terasas, aptvertas stacionariais vazonais ir tvorelėmis. Ši pastato dalis sulaukė ir pokyčių: „poveikį turėjo tikslesni gretimų pastatų insoliacijos skaičiavimai, todėl, reaguodami į užsakovo pageidavimą, vakarinį kiemą projektavome ne visiškai uždarą, o dalinai atvėrėme jį vakarinei saulei, kas tikrai labai pasiteisino.“
Iššūkis – rasti pusiausvyrą tarp estetinių ir ekonominių vertinimų
Projektavimo eigoje buvo tikrai nemažai pakeitimų įgyvendinant pastato konstrukcijas. Tai susieta tiek su išplanavimo ypatumais, tiek su ekonominiu aspektu, tiek su įgyvendinimo terminais. „Pradėjome nuo monolito bei mūro sprendimų, vėliau nemažą konstrukcijų dalį konstruktoriai keitė į surenkamus gelžbetoninius gaminius. Nemažą poveikį rezultatui padarė projektavimo stadijoje užsakovo atlikti techniniai-ekonominiai vertinimai, kuriuos veikė ir bendri ekonomikos „bangavimo“ aspektai, susieti su pandemija ir karu.
Panaši situacija buvo ir renkantis fasadų ir kitas apdailos medžiagas: reikėjo atrasti balansą tarp to, kas tenkina mus savo estetine išraiška, ir to, kiek sutinka mokėti užsakovas. Matome, kad tikrai buvo galimybė kai kurias vietas išspręsti estetiškiau, gal daugiau investuojant į kokybišką statybos darbų išpildymą; o noro bei pastangų to pasiekti mums, kaip architektams, tikrai netrūko. Užsakovas turėjo nusistatęs griežtus terminus statybos užbaigimui, tad tolesnis pastato erdvių papildymas meno objektais priklausys nuo bendruomenės, kuri juo naudosis“, – pastebi architektai.
Bendrų coliving‘o erdvių interjero sprendimai: penki aukštai – penkios interjero temos
Komplekso co-living‘o „Solo Society City House Vilnius“ interjero projektą rengė UAB „Dizaino virtuvė“. Šios dalies bendrų erdvių interjerai, kaip teigia viena iš interjero bendraautorių Gabija Pažarskytė (interjero studija „Dizaino virtuvė“), nenutolo nuo gyvenimo miesto ritmu koncepcijos, kuri buvo užkoduota jau pačios pastatų padėties centrinėje miesto dalyje – šalia geležinkelio ir autobuso stočių, o taip pat ir architektūrinių pastatų sprendimų.
„Privačiuose apartamentuose yra tai, kas funkcionalu ir būtina žmogui, gyvenančiam aktyvų miesto gyvenimą – patekus į tambūrą, jame yra drabužinė, mini virtuvėlė, kurios pratęsimu tampa darbo stalas kartu su miegamojo zona. Sofos, minkštasuoliai yra poilsiui skirtose bendrose erdvėse, kurios, neskaitant bendrų skalbyklų ir virtuvių, kiekviename aukšte yra skirtingos. Tai – sporto, teniso sal